- griūvėti
- griūvė́ti vksm. Seni̇̀ pastatai̇̃ tebegriū̃vi.
.
griūvėti
Look at other dictionaries:
griūvėti — griūvėti, griū̃vi ( ėja), ėjo intr. BŽ259 griūvančiam ar sugriuvusiam būti: Urkštynės (prastos trobelės) stogas griūvi rš. Visi pakraščiai nuo karo tebegriū̃vi Š … Dictionary of the Lithuanian Language
gruvėti — gruvėti, gruvi, ėjo žr. griūvėti: O kur stovėjo mano skrynelės, akmenužiai gruvėste KlvD82. Kur atsižvelgsi, gruvėjo pūstynė TŽVI331 … Dictionary of the Lithuanian Language
pagriūvėti — intr. pagulėti pogulio: Griūkit, ale pagriūvėję eikit telyčiai užtverti Bsg. griūvėti; pagriūvėti … Dictionary of the Lithuanian Language
